Sklypo padalijimas – nuo ko pradėti?

Žemės padalijimas tarp bendrasavininkų

Kartu su giminaičiu, draugu, gerai arba menkai pažįstamu žmogumi turite žemės sklypą ir dėl vienokių ar kitokių priežaščių nusprendėte, kad nuo šiol nebenorite būti sklypo bendrasavininkai.  Sutarėte, kad geriausias sprendimas bus žemės padalijimas tarp bendrasavininkų ir , atrodo, sunkiausias etatapas jau praėjo, bet... Štai ir iškilo klausimas: sklypo padalijimas – nuo ko pradėti? Bendras priimtas sutarimas yra puiku, tačiau jo įvykdymui laukia visa eilė biurokratinių reikalų ir iškyla daugybė klausimų, juk sklypo padalijimas - tai ne smėlio dėžės perskyrimas per pusę. Teisiniai ir biurokratiniai klausimai niekuomet nebūna nei aiškūs, nei itin greiti procesai, todėl natūralu, kad klausimas „sklypo padalijimas – nuo ko pradėti?“ ima ir iškyla.

Tad kad ir kaip banaliai bei man naudingai tai nuskambėtų, pats pirmasis darbas, kurį turėtumėte atlikti, yra:

1. Rasti patikimą ir gerą specialistą.  Kaina tikrai nėra šimto procentų garantas, kad tas, kuris prašys daugiausiai, viską atliks geriausiai ir greičiausiai. Tačiau tiesa yra ta, kad tas, kuris prašys mažiausiai, labai tikėtina, mokysis iš savo klaidų, bet su Jūsų projektu. Taip sklypo padalijimas gali užtrukti ir gerokai ilgiau, negu įprastai.

2. Pirminių dokumentų surinkimas. Kai jau turite Jus konsultuojantį specialistą, antrasis etapas bus suruošti visus dokumentus, kurie reikalingi, kad sklypo padalijimas galėtų įvykti. Žinoma, dokumentus galima suruošti pirmiausia, bet jeigu iškiltų kokių nors klausimų, Jūs jau turėtumėte su kuo apie juos pasitarti. Specialistui turite pateikti šiuos dokumentus:

• Žemės sklypo planas (jeigu jis yra suformuotas);
• Nekilnojamojo turto registro išrašas.

• Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ar savivaldybės išduotas leidimas bei reikalavimai formavimo ir pertvarkymo projektui rengti;
• Topografinis planas (reikalingas dažnu atveju).

Šiais dokumentais gali pasirūpinti ir pats užsakovas, ir jo samdomas specialistas. Kadangi iškyla įvairių klausimų ir niuansų, jeigu dar nesate susidurę su šių dokumentų rengimu, efektyviausia yra jų paruošimą patikėti projektą vykdysiančiam specialistui. Tuomet žemės padalijimas tarp bendrasavininkų vyks sklandžiau ir greičiau.

4. Projekto rengimo sutarties su specialistu pasirašymas. Šia sutartimi architektas yra priskiriamas projekto rengėju ZPDRIS sistemoje ir žemės padalijimas tarp bendrasavininkų pradedamas vykdyti oficialiai.

5. Pasamdyto specialisto atliekami darbai: parengiami projekto aiškinamojo rašto ir brėžinių sprendiniai; atliekamos viešinimo procedūros; sprendiniai derinami su užsakovais,   organizatoriumi ir institucijomis, išdavusiomis projektavimo reikalavimus; projektas teikiamas   patikrinimui  Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir, gavus teigiamą išvadą, projektas patvirtinamas savivaldybės administracijos direktoriaus (kaimiškosiose vietovėse – NŽT vadovo); galiausiai atliekami sklypo (sklypų) kadastriniai matavimai.

Ko gero, jau supratote, kad dėl procesų gausos, žemės padalijimas tarp bendrasavininkų neįvyksta greitai, dažniausiai tam prisireikia laikotarpio nuo 6 mėn. iki 1 metų. Tačiau tuo laikotarpiu Jums nelabai yra kuo rūpintis, nes Jūs samdote žmogų, kuris visais biurokratiniais dalykais rūpinasi už Jus. Tiesa, šie terminai taikomi atvejais, kai dėl bendro sklypo padalijimo yra susitariama draugiškai, visai kiti terminai ir reikalai nutinka tuomet, kai savininkams nesutarus, sklypo padalijimas perduodamas spręsti teisminių ginčų metu.

Tikiuosi tiems, kurie skaitote šį įrašą, klausimas „Sklypo padalijimas – nuo ko pradėti?“ jau nebekyla ir visa šio ilgo proceso eiga yra aiški ir jau žinoma. Žemės padalijimas tarp bendrasavininkų užtrunka, tačiau dėl tinkamo specialisto pasirinkimo ir procesų bei numatomų terminų aiškumo, viskas nebeatrodo taip neaišku ir miglota.